Žalieji pirkimai – savanoriškai taikomas įrankis galintis prisidėti prie tvarios išteklių naudojimo ekonomikos plėtros Europos Sąjungoje. Aukštesni produktų, paslaugų ir darbų pirkimo kriterijai didina efektyvesnių ir pažangesnių sprendimų paklausą Europoje, skatina ekoinovacijas bendrojoje rinkoje. Siekiant užtikrinti žaliųjų viešųjų pirkimų veiksmingumą, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų procesuose svarbu numatyti aiškius ir patikrinamus aplinkosaugos kriterijus.

Žaliojo pirkimo tikslas − įsigyti produktą, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu ir (ar) turinčiu panašių savybių produktu, pasižymėtų tuo, kad:
Ÿ jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti būtų sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka;
Ÿ jam pagaminti ir naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti suvartojama mažiau elektros energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;
Ÿ jis turėtų mažiau ar visai neturėtų pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų;
Ÿ būtų ilgaamžis, funkcionalus, neterštų aplinkos, nekeltų pavojaus sveikatai;
Ÿ jis arba jo sudedamosios dalys būtų tinkamos naudoti daug kartų;
Ÿ virtęs atliekomis, būtų tinkamas paruošti pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitokiam naudojimui.

Žalieji viešieji pirkimai neabejotinai turi didelę įtaką verslo įmonėms, kurios savo prekes ir paslaugas parduoda Europos Sąjungoje. Technologijų progresas, skaitmenizacija, besikeičianti demografija, rinkų susijungimas skatina ekonominę integraciją, kuri remiasi aukštesniais konkurencingumo ir gerovės kūrimo standartais, kuriuos turi atliepti verslas.
Tvarūs pirkimai neapsiriboja tik teigiamu poveikiu aplinkai, bet gali apimti viską – nuo socialinės gerovės ir sveikatos iki ekonominės ir politinės gerovės.

NAUDA APLINKAI
Sprendžiamos aplinkosaugos problemos:
Ÿ Miškų naikinimas
Ÿ Šiltnamio efektas
Ÿ Neefektyvus vandens naudojimas
Ÿ Neefektyvus energijos naudojimas
Ÿ Oro, vandens irdirvožemio tarša
Ÿ Atliekos
Ÿ Žemės ūkio tvarumas

KOKIE ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ TIKSLAI LIETUVOJE?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi 2017–2020 m. laikotarpio žaliųjų pirkimų tikslus – kiekvieniems metams nustatant aplinkos apsaugos kriterijų taikymo procentą, kurį turi pasiekti perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, ir perkantieji subjektai, vykdantys pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje. Šie subjektai, atlikdami viešuosius pirkimus, turi taikyti aplinkos apsaugos kriterijus ne mažiau kaip 45 % visų pirkimų – 2018 metais, ne mažiau kaip 50 % visų pirkimų – 2019 – 2020 metais, išskyrus tam tikras numatytas išimtis.

Viešojo sektoriaus institucijos Europos Sąjungoje yra didieji vartotojai – viešųjų pirkimų vertė per metus siekia apie 2 trilijonus eurų (14% viso ES BVP). 1% efektyvumo padidinimas sutaupytų apie 20 milijardų eurų per metus.

Energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos prioritetas ir ES skatina laikytis principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. ES lyderiai 2007 m. nustatė tikslą iki 2020 m. metinį ES suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20%. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo priemonėmis, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis.

Atmintinė yra vienas iš projekto „TopTenACT“, kurį Lietuvoje įgyvendina Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, rezultatų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ lėšomis.

Atmintinę „Žalieji pirkimai“ galite rasti ecotopten.lt interneto svetainėje.